Pirmiausia reikia paminėti, kad automobilyje alyva yra keičiama variklyje (variklinė alyva) ir mechaninėse bei automatinėse greičių dėžėse (transmisinė alyva). Čia plačiau kalbėsime variklines alyvas.

Taigi, variklinės alyvos keitimo intervalą nustato automobilio (variklio) gamintojas. Šis intervalas skaičiuojamas arba nuvažiuotų kilometrų skaičiumi, arba trukme mėnesiais. Dažniausiai pasitaikantys alyvos keitimo periodai yra 15.000 km/12 mėn. arba 30.000 km./24 mėn. Tačiau kiekvienas automobilių gamintojas nustato rekomenduojamą intervalą. Jis gali skirtis ne tik nuo automobilio modelio, pagaminimo metų, tačiau ir nuo naudojamo kuro tipo (benzinas ar dyzelinas), variklio galios (kW) ir kt. parametrų.

Renkantis alyvą svarbiausia atsižvelgti į API (American Petroleum Institute) grupę ir ACEA (Association des Contructeurs Europeens d‘Automobiles) indeksus. Tai klasikiniai žymėjimai. Vieni jų suteikia informacijos tik apie fizikines savybes, kiti – apie eksploatacines. Būtent pagal šiuos parametrus ir parenkama tinkama alyva konkrečiam automobiliui.

API klasifikacijai pirmenybę reikėtų teikti, jeigu ieškote alyvos JAV, Japonijos ar kitos šalies gamintojo varikliui, o ACEA – Europoje pagaminto automobilio varikliui.

Kiekvienas automobilių (variklių) gamintojas nurodo, kokia alyva privalo būti naudojama tame konkrečiame variklyje (nurodo tik API ar ACEA klasifikaciją, o ne alyvos gamintoją ar prekinį ženklą). Taigi, atrodytų, galima daryti išvadą, kad alyvos gamintojas nėra labai svarbus, tačiau tai nėra visiška tiesa. Kiekvienas alyvos gamintojas, norėdamas gaminti ir prekiauti atitinkamos klasifikacijos alyva, privalo iš variklių gamintojų gauti taip vadinamus leidimus. Jie reiškia, kad ta alyva visiškai atitinka tiek API ar ACEA klasifikatoriaus, tiek ir paties variklių gamintojo reikalavimus. Todėl renkantis alyvą Jūsų atomobiliui, svarbu atsižvelgti ne tik į API ar ACEA klasifikaciją, tačiau ir į tai, ar tos alyvos gamintojas turi oficialų leidimą gaminti tam tikros specifikacijos alyvą.

Svarbu paminėti, kad UAB eSERVISAS.eu prekiauja tik tokia alyva, kurios gamintojas turi visus reikiamus leidimus, todėl ji atitinka aukščiausius automobilių ir jų variklių keliamus reikalavimus.

Serviso specialistai naudoja specialias kompiuterines alyvos parinkimo programas, kurių pagalba sužinomas alyvos keitimo intervalas, alyvos kiekis, reikalingas Jūsų automobiliui, kokią konkrečiai alyvą (pagal API ar ACEA klasifikaciją) naudoti.

Plačiau apie API ir ACEA alyvos klasifikaciją.

Kaip jau minėta, API klasifikacijai pirmenybę reikėtų teikti, jeigu ieškote alyvos JAV, Japonijos ar kito, bet ne Europos gamintojo varikliui. Ši klasifikacija visų pirma skirsto automobilių variklines alyvas pagal paskirtį į dvi grupes, žymimas raidėmis: „S“ – alyvos benzininiams varikliams ir „C“ – alyvos komerciniams dyzeliniams varikliams. Papildoma antroji raidė (pvz. „SL“, „SM“ arba „CF“ ar „CH“) nurodo kokybinį alyvos lygį. Kuo jis aukštesnis, tuo tolesnė abėcėlės raidė jį žymi ir įsigaliojęs yra už prieš tai buvusius. Pvz., „API SL“ (priimta 2001 m.) alyva pasižymi geresnėmis eksploatacinėmis savybėmis nei „API SJ“ (1996 m.), o „API SM“ (2004 m.) geresnėmis nei „API SL“ ir „API SJ“.

ACEA klasifikacija, jeigu nėra jokių kitų nurodymų, reikėtų vadovautis parenkant alyvą Europoje pagaminto automobilio varikliui. Šiandien galiojanti 2008 metų „ACEA“ klasifikacijos redakcija išskiria tris alyvų grupes:

1. Žymimos raidžių junginiu ir skaičiais: „ACEA A1 / B1“, „A3 / B3“, „A3 / B4“ ar „A5 / B5“ – universalios alyvos, tinkamos lengvųjų automobilių benzininiams ir dyzeliniams varikliams;
2. Universalios, tinkamos lengvųjų automobilių benzininiams ir dyzeliniams varikliams, žymimos raide ir skaičiumi: „ACEA C1“, „C2“, „C3“ ar „C4“ – varikliams su specifinėmis dujų šalinimo sistemomis;
3. Tinkamos sunkiojo komercinio transporto dyzeliniams varikliams, žymimos raide ir skaičiumi: „ACEA E4“, „E6“, „E7“ ar „E9“.

Viena alyva gali turėti ir kelių grupių žymėjimus, tarkim, „ACEA E7 ir A3/B3“ ar „ACEA A3/B4 ir C3“. „ACEA“ klasifikacijoje ne visada didesnis skaičius rodo aukštesnę alyvos kokybę, o pasirenkant alyvą, reikia vadovautis tik variklio gamintojo rekomendacijomis.

Naudojamas ženklinimas „5W-40” tai yra variklinės alyvos klampumo išraiška sąlyginiais „SAE“ klasifikacijos klampumo laipsniais. „SAE“ (Society of Automotive Engineers) – JAV automobilių inžinierių draugija. Labai svarbu, kad žinotumėte, jog ši alyvų klasifikacija neskirsto alyvų pagal kokybę, o tik pagal klampumo arba vidinės trinties savybes. „SAE“ klasifikacija naudojama ir transmisinėms alyvoms. Pats žymėjimas susideda iš dviejų, tiesiogiai tarpusavyje nesusijusių, indeksų – tai yra iš pvz.: „5“ ir „40”. Šalia indekso esanti raidė „W“ (angl.„winter“) nurodo, kad ši alyva yra skirta paleisti variklį tam tikroje žemoje temperatūroje. Kuo indeksas prie „W“ raidės mažesnis, tuo mažesnis alyvos pasipriešinimas judančioms variklio dalims šalto paleidimo metu, palyginkime: „0W“, „5W“, „10W“, „15W“, „20W“ ar „25W“. Antras indeksas – „40” rodo alyvos klampumą 100 C temperatūroje, o kuo jis mažesnis, tuo mažesnis alyvos klampumas, plonesnė jos plėvelė bei didesnis tekėjimo greitis, palyginkime: „20“, „30“, „40“, „50“ ar „60“.